Lietuvos vertybinių popierių rinka ir Depozitoriumo vaidmuo joje
Vertybiniai popieriai (VP) tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės,
patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš
kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar
kitas pajamas. VP rūšys akcijos, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai
popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt. Išsamiau apie
tai - Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatyme
, Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatyme
ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme
Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavybėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams).
Akcinės bendrovės akcijos ir obligacijos, Vyriausybės vertybiniais popieriai
gali būti platinami ir jais prekiaujama viešai kreipiantis į visuomenę ir
(arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų (vieša VP apyvarta).
Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.
Lietuvoje vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro:
a) Vilniaus vertybinių
popierių birža (VVPB) - akcinė
bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę
visiems rinkos subjektams per viešosios apyvartos tarpininkus operatyviai sudaryti
sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos
konjunktūrą.
b) Viešosios apyvartos
tarpininkai - finansų maklerio įmonės arba banko specializuoti finansų maklerio
padaliniai (toliau FMĮ), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės.
Priklausomai nuo įmonės rūšies ir kategorijos jie:
- savo ir klientų vardu bei lėšomis atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas,
- konsultuoja investuotojus VP kainų ir investavimo į juos klausimais,
- valdo savo klientų VP portfelius,
- atidaro klientams VP ir pinigų sąskaitas ir yra atsakingi už klientų nuosavybės teisės įrodymą į vertybinius popierius.
Viešosios apyvartos tarpininkas, apskaitantis(saugantis) sandorio objektu esančius VP ir(ar) pinigines lėšas, bet nevykdantis kliento pirkimo - pardavimo pavedimo, vadinamas VP ir(ar) piniginių lėšų saugotoju.
c)
Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD arba Centrinis depozitoriumas)
d) Kliringo bankas -
Lietuvos
banko mokėjimo sistema LITAS, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų įvykdymą už sandorius su VP
tarp FMĮ ir bankų pagal gautas iš Centrinio depozitoriumo atsiskaitymo
nurodymus. Centrinis depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymų sistema ir Kliringo bankas užtikrina VP ir lėšų pervedimo vienalaikiškumo principą.
e) Emitentai - tai
fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos
bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius,
siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.
f) Investuotojai - tai
fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu nuosavybės teise turintys bent vieną
kokios nors bendrovės vertybinį popierių.
g) Klientai - tai
fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugomis
perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas
investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų
VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.
h) Vertybinių popierių komisija (VPK) -
valstybinė institucija, atliekanti VP rinkos priežiūros ir reguliavimo, investuotojų
apsaugos bei kitas Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkos įstatyme numatytas funkcijas.
VP registravimas.
Bet koks Emitentas (taip pat ir užsienio) pirmiausiai privalo gauti VPK leidimą
viešam pirminiam VP platinimui. VPK jis turi pateikti VP emisijos prospektą, memorandumą ar programą. Gavęs leidimą Emitentas ar jo
įgaliotinis - viešosios emisijos tarpininkas kreipiasi į Centrinį depozitoriumą dėl ISIN kodo priskyrimo VP emisijai
(jei naujai platinama emisija nebus prijungiama prie anksčiau išleistos VP emisijos). Įregistravus įstatinio kapitalo didinimą Juridinių asmenų registre,
sąskaitų tvarkytojas turi pateikti reikiamus dokumentus VP bendrosios sąskaitos atidarymui Centriniame depozitoriume.
Tam tikrais atvejais emisijas, skirtas neviešam platinimui, emitentai gali iš karto registruoti Centriniame depozitoriume, kuris apie tokių emisijų registravimą per 10 dienų privalo informuoti VPK.
Šiuo atveju pateikiami dokumentai, nurodyti Dokumentų pateikimo Centriniam depozitoriumui, registruojant VP, neregistruojamus VPK, tvarkoje.
Emisiją įregistravus Centriniame depozitoriume, t.y. atidarius (ar papildžius) emisijos registracijos bei VP sąskaitų tvarkytojų bendrąsias sąskaitas, VP sąskaitų tvarkytojai privalo tuos popierius įskaityti į klientų asmenines VP sąskaitas.
Pažymėtina tai, kad Lietuvoje visi vertybiniai popieriai yra nematerialūs, t.y. fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, atidaromose vertybinių popierių savininkų vardu.
Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius įrodymas. Vertybinių popierių sąskaitos gali būti tvarkomos popieriuje arba kompiuteriniu būdu.
|
